Didžiąją metų dalį Ciurichą valdo vandens stichija, Tai – melsvasis miestas, supamas skaidrių ežero ir Limmato upės vandenų, melsvi kalnų siluetai, mėlyni tramvajai, dangaus fone – mėlynai balta vėliava. Bet kartą metuose jis apsivelka tokią nuostabią rožinę suknelę ir pasikvėpina tokiais svaigiais kvepalais, kad visų lyčių, tikėjimų ir pažiūrų praeivių kelias į darbą ar mokslus gerokai pailgėja.
Kasmet kovo pabaigoje – balandžio pradžioje punktualiai pražystančios sakuros skelbia vasarinio laiko įvedimą, piknikų sezoną ir masinį lauko kavinių atidarymą. Sningantys žiedlapiai puošia balkonėlius, automobilius, kavinėse prie staliukų sėdinčių ir pro juos skubančių galvas, ir platina džiaugsmo virusą, padedantį pabusti iš žiemos stingulio.
Ši rožinė, visus pojūčius įtakojanti terapija stipriausiai veikia: Zurlindenstrasse prie Idaplatz, Bertastrasse, dar vadinama rausviausia miesto gatve ir Seestrasse prie Rietberg muziejaus.
Šis tekstas bei nuotraukos yra ciurichas.lt nuosavybė ir negali būti kopijuojama, perspausdinama ar kitaip platinama, išskyrus gavus redakcijos leidimą. Dėl leidimo rašykite ilona@ciurichas.lt Ačiū!
